Šv. Kalėdos - didžiausias Dievo buvimo įrodymas


 
Šv. Kalėdos – Kristaus gimimo šventė. Tai metas, kai pašėlusioje laiko tėkmėje bent vieną vakarą sustosime, susėsime prie Kūčių stalo, linkėsime vieni kitiems ramybės, taikos.
 
Ši šventė nėra tik eglučių, dovanų ar pyragų šventė, bet primena istorinį faktą – Kristaus gimimą Betliejuje.
 
Bet ar tikėjimas dar ką nors reiškia moderniam žmogui? Regis, jau nesustabdomas moderniųjų technologijų vystymasis, vis labiau pažįstamos žmogaus ir pasaulio paslaptys, kasdien didėja šiuolaikinės medicinos galimybės, tyrinėjimai priartina kosmosą. Moderniam žmogui neišvengiamai kyla klausimas, ar Dievas iš tiesų egzistuoja?
Jei taip – kas jis yra? Kokia jo tapatybė? Kokią reikšmę turi mums? Ar protas ir tikėjimas - religija ir mokslas - gali būti suderinami ar prieštarauja vienas kitam?
 
Tiesos pažinimo link
 
Plačioji visuomenė vis labiau ignoruoja Dievo egzistenciją. Religines šventes tarsi ir švenčiama, tačiau praktiniame gyvenime atrodo, kad visuomenė vis labiau tolsta nuo Dievo.
Panašu, kad visuomenė vis labiau yra gundoma gyventi taip, tarsi Dievas neegzistuotų. Tačiau tokia nuostata turi rimtų pasekmių žmogaus gyvenime: pametęs iš akių metafiziką, neišvengiamai pameta ir save patį. Šiandien visa ko mastelis vis labiau tampa pats žmogus, o nebe objektyvi tikrovė.

Neigimas neišvengiamai veda ir į objektyvios doros normų neigimą. Jei tiesa yra reliatyvi, tai reiškia, jog reliatyvios yra ir doros normos bei vertybės. Betgi tikėti, kad visos vertybės yra reliatyvios, kad nėra tokio dalyko, kaip tiesa, reikštų traktuoti moralę, lyg ji būtų sudaryta iš skonio ir nuomonių. Kiek skonių, tiek nuomonių ir tiesų. Kitaip tariant, kiek individų, tiek ir moralinių normų. Šiuo atveju Dievo egzistencija duoda pagrindą pažinti galutinę ir tikrą tiesą apie pasaulį ir patį žmogų bei jo likimą.

- Ar tai reiškia, kad mokslas kitaip negali įrodyti Dievo buvimo?

- Visiškai ne. Priešingai – nėra nė vieno mokslinio atradimo, kuris paneigtų ar keltų abejonę Dievo, kaip Absoliučios Būtybės, egzistencija.

Čia būtinas patikslinimas: šiame medžiaginiame pasaulyje, kuriame esame ir mes, egzistuoti reiškia turėti masę, energiją, elektromagnetinį lauką, reiškia būti laike ir erdvėje. Dievui tokios kategorijos visiškai netinka, todėl ir empiriniu metodu nėra įmanoma įrodyti tokio Dievo, kuris turėtų masę ar buvotų erdvėje tarsi daiktas. Dievo tikrovė priklauso antgamtiniam pasauliui.

Pavyzdžiui, klaidinga būtų manyti, kad suskaldėme atomą, o ten angelų neradome. Arba - pakilome į kosmosą ir ten nematėme šventųjų. Mus supanti realybė yra įvairialytė ir nevienareikšmiška.

Atskiri mokslai dažnai tyrinėja tik nedidelę tikrovės dalį. Todėl neretai mokslas vien empiriniu, tai yra gnoseologiniu ir racionaliu keliu yra nepajėgus įminti žmogaus ir pasaulio paslaptį. Modernaus mokslo dominuojantis buvimas mūsų kultūroje dažnai grindžiamas klaidingu jo suvokimu. Būtent, kad pažinimas suprantamas išskirtinai kaip galia ar jėga, tada mokslas tampa tik priemone pasiekti subjektyvią laimę ir subjektyvią tiesą. Tokioje visuomenėje nebus gerbiamos objektyvios nekintamos vertybės. Asmuo bus traktuojamas kaip daiktas, o bet kokia kalba apie Dievą ir jo pasaulį taps nereikalinga, nes nenaudinga. Asmuo sekuliarizuotame kontekste turėtų vertę tik tada, jei ką gamintų, produkuotų; neįgalusis yra nevertingas ir nereikalingas.

- Kas tada yra Dievas, kurį išpažįsta krikščionių tikėjimas?

- Dievas yra Absoliutas, yra asmuo, protinga aukščiausia būtybė, kūrėjas ir atpirkėjas. Tai tokia būtis, kuri egzistuoja už mano sąmonės ribų, nepriklausomai nuo mano valios, mane myli ir palaiko. Nebūtų tos būties, ir mano egzistencija akimirksniu išnyktų į niekur. Krikščionybė teigia, kad tas Dievas apreiškia save per Senojo Testamento išganymo istorijos įvykius ir laiko ženklus ir galiausiai Naujajame Testamente apsireiškė Jėzuje Kristuje. Taip Dievas tapo „matomas“, įėjo į laiką ir erdvę, todėl moksline prasme tapo „įrodomas“ iš Apreiškimo Jėzuje Kristuje įvykio.

- Tada peršasi išvada, kad Kalėdų šventė ir yra tikrasis Dievo įrodymas?

- Tam tikra prasme tai yra tiesa: Dievo Sūnaus įsikūnijimas apreiškia Dievą. Ši šventė skelbia Dievo ir žmogaus draugystę. Patikėti Kalėdų žinia matematinių įrodymų nepakanka, reikia vidinio apsisprendimo. Dievas palieka žmogų laisvą rinktis – tikėti ar netikėti. Kalėdų nakties idilija yra Viešpaties Malonės džiaugsmas, kada žmogaus egzistencijos tamsumos yra nutvieskiamos amžinybės šviesa. Nuo šiol mirtis nebebus paskutinis žodis žmogaus gyvenime. Blogis, nuodėmė bus nugalėti. Pasaulis, žmogus ir pats gyvenimas turės prasmę, reikšmę ir tikslą.
 
Tikėkite Dievu ir būsite išgelbėti.
 
nes „Teisusis gyvens tikėjimu“. 
 
 
  © 2008 Dievas.net